6, Gegužės, 2022Ką daro kraujagyslių chirurgai?
Kraujagyslių chirurgai, yra gydytojai specialistai, diagnozuojantys ir gydantys įvairias venų ir arterijų ligas. Jie atlieka kaklo, kojų ir rankų kraujagyslių echoskopijas, naudoja įvairius gydymo būdus, pradedant neinvazinėmis procedūromis ir baigiant sudėtingomis chirurginėmis operacijomis. Viena iš svarbiausių kraujagyslių chirurgo užduočių – atrasti gydymo būdą, kuris geriausiai tiktų konkrečiam pacientui.
Kada verta kreiptis į kraujagyslių chirurgą?
Pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu rekomenduojama pasireiškus tokiems simptomams kaip:
– Pastebėjus išryškėjusias ar išsiplėtusias paviršines venas kojose
– Atsiradus kojų tinimui, šalimui ar aptirpimui
– Pakitus vienos ar abiejų kojų temperatūrai
– Kojų skausmui ramybės būsenoje
– Įvairiu paros metu pasireiškiant kojų mėšlungiui (dažniausiai vakare ar nakties metu)
– Jaučiant kojų blauzdų skausmą einat („surakina“ blauzdos raumenis reikia sustoti)
– Pasireiškus odos spalvos pigmentiniams pakitimams
– Pajutus pulsuojantį darinį pilve ar kojoje
– Esant sutrikusiai pusiausvyrai
– Jaučiant ūžesius ausyse
– Pastebėjus atsiveriančias žaizdas (trofinės opos)
Atlikęs reikiamus tyrimus kraujagyslių chirurgas gali nustatyti tikslias sutrikimų priežastis ir paskirti veiksmingą gydymą.
Kokias ligas gydo kraujagyslių chirurgai?
Kraujagyslių chirurgai gydo daugybę skirtingų būklių ir ligų, tokių kaip:
Aneurizma – nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Tokia būklė gali išsivystyti dėl įgimtų (paveldimų) arba įgytų veiksnių. Dažniausiai aneurizmos nustatomos 35–60 metų amžiaus žmonėms, moterims šiek tiek dažniau nei vyrams. Didžiausias jų keliamas pavojus – plyšimas, galintis lemti sunkias pasekmes, o kartais ir mirtį.
Aterosklerozė – lėtinė arterijų sienelės liga. Jos metu nepastebimai vystosi arterijų siaurėjimas dėl ant jų sienelių besikaupiančių kalcio ir riebalų. Aterosklerozė gali paveikti galvos smegenų, inkstų, žarnyno, širdies kraujagysles ir ilgainiui lemti išemiją.
Miego arterijos susiaurėjimas – dažniausiai tokią būklę sukelia aterosklerotinė plokštelė miego arterijoje (kakle). Ji gali plyšti ir taip užkimšti mažesnio spindžio galvos arba akių kraujagysles. Tokiu atveju pasireiškia praeinantis smegenų išemijos priepuolis, insultas, aklumas. Dauguma susiaurėjusią miego arteriją turinčių pacientų nejaučia jokių simptomų, jiems nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Tokia liga diagnozuojama atlikus dvigubo skenavimo kaklo kraujagyslių echoskopiją, kaklo kompiuterinę tomografiją arba branduolinį magnetinį rezonansą.
Giliųjų venų trombozė – ūminis, dalinis arba visiškas kojų kraujagyslių užakimas dėl atsiradusio trombo (kraujo krešulio). Didesnė rizika susirgti tokia liga būdinga senyvo amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie yra fiziškai neaktyvūs arba nutukę. Giliųjų venų trombozės išsivystymą taip pat gali lemti ilgai užsitęsęs gulimas režimas ar laiku neišgydyta kojų venų varikozė.
Periferinių arterijų liga (PAL) – galūnių (dažniausiai kojų) arterinės kraujotakos sutrikimas. Jį sukelia arterijų susiaurėjimas ar užakimas, dėl kurio sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo tiekimas į tolimesnius audinius. Apie 95 proc. atvejų lėtinę PAL sukelia arterijų aterosklerozė.
Voratinklinės venos – maži išsiplėtusių venų tinkleliai arti odos paviršiaus. Kitaip ši būklė dar vadinama telangektazija arba sutrūkinėjusiais kapiliarais. Voratinklinės venos dažniausiai atsiranda ant kojų ir veido.
Kraujagyslių pažeidimas dėl traumos – jis gali būti įvairaus stiprumo ir pobūdžio. Dažnai trauma įsivaizduojama kaip didelis pažeidimas. Tačiau ji gali būti ir mažos apimties, pavyzdžiui, sukelta stipraus čiaudėjimo arba kosėjimo. Dažnai organizmas pats susitvarko su nedideliu kraujagyslės sienelės pažeidimu, aktyvuodamas kraujo krešėjimo kaskadą ir formuodamas fibrino plokšteles. Tačiau didesnės traumos atveju jis to padaryti negali. Todėl pažeidus, pavyzdžiui, svarbią arteriją, kraujas gali tekėti ilgai ir formuoti didelę hematomą. Tokiu atveju pacientas gali netekti daug kraujo ir būti ištiktas hemoraginio šoko.
Venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – išsiplėtusios, išsiraizgiusios ir į odos paviršių iššokusios venos, sukeliančios kojų skausmą. Ši liga pasireiškia tada, kai sutrinka venose esančių vožtuvų veikla. Todėl didėja kraujo spaudimas, venos ilgėja, plečiasi, susidaro poodiniai mazgai. Jeigu venų varikozė negydoma, ji gali sukelti pavojingų trofinių opų atsiradimą.
Susidūrus su tokiomis problemomis vertėtų nedelsti ir užsiregistruoti vizitui pas specialistą. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Kokie veiksniai skatina kraujagyslių ligų atsiradimą?
– Stresas, depresija, socialinė izoliacija
– Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje
– Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija)
– Cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita
– Gretutinės ligos
– Autoimuninės/uždegiminės ligos
– Ilgas stovėjimas
– Antsvoris
– Mažas fizinis aktyvumas
– Žalingi įpročiai (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas)
– Nepatogi avalynė ir rūbai
– Vyresnis amžius
– Gyvenimo būdas
– Genetinis ryšys – paveldimumas
– Nėštumas